Vairuotojams

Policija sustabdė: ką daryti ir ko nesakyti

2026-07-20 · 7 min skaitymas · Autorius: Andrius Bubulis, advokato padėjėjas

Kai priekyje užsidega policijos švyturėliai, dauguma vairuotojų suklysta ne dėl to, ką padarė iki tol, o dėl to, ką pasako ir pasirašo per artimiausias kelias minutes. Dirbdamas anksčiau kelių policijoje mačiau šią situaciją iš kitos pusės – ir todėl galiu pasakyti tiksliai: didžioji dalis problemų kyla iš nervų ir nereikalingo kalbėjimo, o ne iš pačios patikros.

Trumpas planas, jei skaityti nėra kada:

1. Sustokite saugiai, įjunkite avarinius, nuleiskite langą, laikykite rankas matomoje vietoje.
2. Parodykite asmens tapatybės dokumentą. Vairuojant savo, Lietuvoje registruotą automobilį, vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų su savimi turėti neprivaloma.
3. Būkite mandagus, bet neaiškinkite detalių ir neprisiimkite kaltės – turite teisę neduoti parodymų prieš save.
4. Jei prašo pasitikrinti neblaivumą – bendradarbiaukite. Atsisakymas nėra spraga: tai atskira ir sunki atsakomybė.
5. Nepasirašykite to, su kuo nesutinkate – protokole turite teisę įrašyti pastabas.

Toliau – kiekvienas punktas plačiau, remiantis galiojančiais įstatymais.

Ką daryti pirmomis sekundėmis po sustabdymo?

Pareigūnui davus ženklą sustoti, vairuotojas privalo sustoti – tai vairuotojo pareiga pagal Kelių eismo taisykles. Rinkitės saugią vietą, įjunkite avarinę signalizaciją, sustokite kelkraštyje ar ten, kur nurodo pareigūnas. Nuleiskite vairuotojo pusės langą, išjunkite variklį ir laikykite rankas ant vairo arba matomoje vietoje. Tai paprasti, bet svarbūs dalykai: jie parodo, kad situacija ramiai kontroliuojama, ir nesukuria dirbtinės įtampos.

Ko nedaryti – staigiai lįsti į bardačioką ar po sėdyne dokumentų, kol pareigūnas nepriėjo. Pasakykite, kur dokumentai, ir paimkite juos ramiai. Iš pareigūno pusės netikėti judesiai atrodo kaip grėsmė, o jums to tikrai nereikia.

Kokius dokumentus privalau pateikti?

Čia daug kas gyvena su pasenusia informacija. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnį, jei jūsų Lietuvoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, vairuotojo pažymėjimo su savimi turėti ir pateikti neprivalote – užtenka parodyti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (13 str. 6 d.). Vairuojant jums nuosavybės teise priklausančią, Lietuvoje registruotą transporto priemonę, taip pat neprivalote turėti nei automobilio registravimo dokumento, nei techninės apžiūros, nei draudimo poliso – šiuos duomenis pareigūnas mato registruose (13 str. 7–8 d.).

Ką vis dėlto reikia padaryti: leisti nustatyti savo tapatybę, tai yra parodyti asmens dokumentą. Bendra pareiga pateikti visus dokumentus (13 str. 5 d.) grįžta tik tada, kai vairuojate ne savo ar ne Lietuvoje registruotą automobilį, kai pažymėjimas negalioja arba kai su savimi neturite jokio tapatybės dokumento.

Svarbu skirti du dalykus: tapatybės nustatymas yra teisėtas reikalavimas, kurį reikia įvykdyti, o pasakojimas apie tai, kas nutiko, jau kita kategorija – čia įsijungia jūsų teisė tylėti (apie ją – kitame skyriuje). Todėl geriausia taktika paprasta: tapatybę patvirtinkite ramiai, o žodžių apie patį įvykį – kuo mažiau.

Ar privalau atsakyti į pareigūno klausimus? Ko nesakyti

Ne, į visus klausimus atsakyti neprivalote. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis aiškiai draudžia versti žmogų duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Ši teisė galioja ne tik teisme – ji su jumis nuo pat pirmo pokalbio kelkraštyje.

Praktiškai tai reiškia, kad neprivalote patvirtinti, kaip greitai važiavote, ar „tik vieno bokalo“, ar iš kur ir kur vykstate. Klausimai gali skambėti draugiškai, bet jūsų atsakymai vėliau atsiduria protokole. Todėl užuot aiškinęsi, galite ramiai ir mandagiai pasakyti, kad detalių nekomentuosite be advokato. Tai nėra įžūlumas ir ne kaltės pripažinimas – tai teisėtas naudojimasis savo teise.

Pati dažniausia klaida, kurią matau bylose: žmogus pats papasakoja tai, ko pareigūnas nebūtų įrodęs. Tyla čia dažnai vertingesnė už bet kokį pasiaiškinimą.

Ar privalau pūsti į alkotesterį? Kas gresia atsisakius?

Pirmiausia – pati pareiga. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalis aiškiai sako: policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus ar apsvaigęs. Tai ne prašymas, o pareiga.

Todėl sklando pavojingiausias mitas – neva „nepūsi, tai nieko neįrodys“. Tikrovė priešinga ir daug rimtesnė. Pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnį, neblaivumo patikrinimo vengimas, kai asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikalstama veika – ir tame pačiame straipsnyje ji sugretinama su sunkiu girtumu. Tai reiškia ne administracinę, o baudžiamąją bylą, o pasekmės kur kas didesnės nei bauda:

• Bausmė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų (BK 281¹ str.).
• Teisės vairuoti uždraudimas – teismas jį skiria nuo vienerių iki penkerių metų, o pakartotinai – iki septynerių (BK 68 str.).
• Automobilio konfiskavimas – vairuotas automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, jei priklauso kaltininkui, konfiskuojamas (BK 72 str.).

Kitaip tariant, atsisakymas tikrintis nėra išeitis – teisiškai jis vertinamas ne švelniau, o griežčiau nei pats vairavimas išgėrus. Paprasčiausia ir saugiausia – pasitikrinti. O jei nesutinkate su alkotesterio rezultatu, turite teisę reikalauti patikros medicinos įstaigoje. Būtent nesutikimas su procedūra, o ne jos vengimas, yra teisėtas kelias ginčytis.

Ar galiu filmuoti pareigūną ir patikrinimą?

Pareigūnai savo funkcijas atlieka viešai, todėl fiksuoti patikrinimą vaizdu ar garsu savo teisėtų interesų apsaugai paprastai galima. Vaizdo įrašas ne kartą padėjo byloje atkurti, kaip iš tikrųjų vyko procedūra. Vienintelė sąlyga – netrukdyti pareigūnui atlikti pareigų: filmuokite ramiai, iš šalies, be provokacijų. Kamera turi būti jūsų apsaugos priemonė, ne ginklas ginče.

Ką pasirašyti ir ko nepasirašyti protokole?

Protokolas – svarbiausias dokumentas, kuris keliaus į bylą. Prieš pasirašydami perskaitykite jį iki galo. Svarbu suprasti, ką reiškia parašas: jis paprastai patvirtina, kad su protokolu susipažinote ir jį gavote, o ne tai, kad sutinkate su jo turiniu. Parašas neatima jūsų teisės vėliau skųsti nutarimą – tam turite 20 kalendorinių dienų. Todėl ir atsisakymas pasirašyti nieko „neatšaukia“ bei situacijos nepagerina.

Kur parašas iš tikrųjų svarbus – tai pastabų grafoje. Jei su aplinkybėmis nesutinkate, turite teisę čia pat raštu įrašyti savo pastabas, ir tai daryti verta: vėliau byloje jos parodo, kad su pažeidimu nesutikote nuo pat pradžių. Nepasirašinėkite mechaniškai ir neskubėkite dėl to, kad „reikia važiuoti“. Jei ko nors nesuprantate, paprašykite paaiškinti, o jei situacija rimta – tai geriausias momentas paskambinti advokatui dar prieš pasirašant.

Kada verta iškart skambinti advokatui?

Nedelsti verta tada, kai kalba pakrypsta apie neblaivumą, galimą nusikalstamą veiką, eismo įvykį su nukentėjusiaisiais arba kai jaučiate, kad protokole atsiranda dalykų, su kuriais nesutinkate. Ankstyva konsultacija dažnai nulemia visą bylos eigą – daugelį klaidų vėliau ištaisyti nebeįmanoma.

Jei norite pamatyti, kaip tokios bylos baigiasi realiai, peržiūrėkite laimėtų bylų puslapį. Tarp jų – ir procedūrinių pažeidimų atvejai, kai teisena buvo nutraukta. Jei jau gavote nutarimą ar protokolą, gali būti aktualu ir tai, ar galima ginčyti nutarimą už greitį bei sutrumpinti teisių atėmimo terminą.

Dažni klausimai

Straipsnis yra bendro pobūdžio informacija, ne individuali teisinė konsultacija. Kiekviena situacija vertinama pagal konkrečias aplinkybes, o ankstesnių bylų rezultatai negarantuoja tokios pačios baigties. Teisinis reguliavimas nurodytas pagal 2026-07 galiojusią redakciją.