Automobilių ginčai

Automobilį apgadino servisas: ar galima nutraukti pirkimo sutartį?

2026-08-05 · 7 min skaitymas · Autorius: Andrius Bubulis, advokato padėjėjas

Įbrėžimas ant automobilio durelių serviso remonto zonoje
Trumpas atsakymas: Nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį dėl to, kad automobilį apgadino pats pardavėjas remonto metu, negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-684/2026 (41 punktas) išaiškino, kad į prekės kokybės garantiją nepatenka trūkumai, atsiradę jau perdavus prekę, dėl pardavėjo garantinio remonto metu padarytos žalos. Bet teisių pirkėjas nepraranda – tokia žala atlyginama nuostolių atlyginimo, o ne kokybės garantijos pagrindu. Nutartis galutinė.

Situacija skamba beveik anekdotiškai, bet įvyko iš tikrųjų. Žmogus nusipirko naują automobilį. Praėjus beveik dvejiems metams atvežė jį pas pardavėją dėl stabdžių gedimo. Kitą dieną pardavėjo darbuotojas, tikrindamas automobilį kelyje, pateko į eismo įvykį ir mašiną apgadino.

Pirkėjo reakcija buvo suprantama: jeigu jau taip, tai imkite savo automobilį atgal ir grąžinkite pinigus. Jis vienašališkai nutraukė pirkimo–pardavimo sutartį ir kreipėsi į teismą.

Ieškinys buvo atmestas visose trijose instancijose. Ir priežastis – ne faktai, o pasirinktas teisių gynimo būdas.

Kas buvo byloje

2021 m. balandį per lizingo bendrovę buvo įsigytas naujas hibridinis automobilis, kurio bendra vertė – 30 980 Eur. Pirkėjas pardavėjai tiesiogiai sumokėjo 8 600 Eur, likusią dalį – lizingo bendrovė.

2023 m. sausio 2 d. automobilis pateiktas pardavėjai dėl stabdžių sistemos gedimo. Sausio 3 d. jį vairavęs pardavėjos darbuotojas pateko į eismo įvykį. Pardavėja automobilį sutaisė už 4 610,10 Eur, draudikas išmokėjo 4 320 Eur.

Pirkėjas pareikalavo grąžinti 12 811,01 Eur (sumokėtą kainos dalį, lizingo įmokas ir sutarties mokestį) bei atlyginti 2 971,43 Eur nuostolių. Pardavėja pareiškė priešieškinį – prašė pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu.

Ieškinys atmestas, priešieškinis patenkintas. Apeliacinė instancija sprendimą paliko galioti. Kasacinis skundas atmestas.

Kur riba tarp „netinkamos kokybės" ir „žalos"?

Būtent čia byla ir sprendžiasi. Kokybės garantija pagal įstatymą susijusi su tuo, koks daiktas buvo perduodant jį pirkėjui – ar jis atitiko sutarties sąlygas, ar neturėjo paslėptų trūkumų. Tai, kas atsitiko vėliau, garantijos klausimas nebėra.

Nutarties 41 punkte kasacinis teismas suformulavo tai tiesiogiai:

Į įstatyme įtvirtintą prekės kokybės garantiją nepatenka prekės trūkumai, atsiradę perdavus prekę po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dėl pardavėjo garantinio remonto metu padarytos žalos.

Ir iš karto 42 punkte nurodė, kur tokia žala priklauso: į nuostolių atlyginimo sritį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas dar konkrečiau nurodė, kad tai darbdavio atsakomybė už darbuotojo padarytą žalą pagal CK 6.264 straipsnį.

Vadinasi, teisė reikalauti atlyginti žalą pirkėjui niekur nedingo. Tiesiog reikalavimas buvo suformuluotas ne tuo pagrindu.

Ar teismai apribojo vartotojo pasirinkimą?

Kasaciniame skunde buvo teigiama, kad teismai vartotojui neteisėtai nustatė gynybos būdų eiliškumą – neva pirma turėjęs prašyti taisyti, ir tik paskui galvoti apie nutraukimą.

Kasacinis teismas šį argumentą atmetė kaip grįstą klaidingu sprendimo interpretavimu (36 punktas). Teismai jokios hierarchijos nenustatė. Jie pasakė kai ką kitą: ginčo pažeidimai apskritai nepatenka į kokybės garantiją, todėl klausimas, kurį iš keturių būdų vartotojas gali rinktis, byloje net nekyla.

Beje, pačią pasirinkimo laisvę kasacinis teismas patvirtino (35 punktas): vartotojas renkasi laisvai, o teisė nutraukti sutartį ir atgauti kainą yra įstatymo suteikta teisė palankesnėmis nei įprasta sąlygomis. Tik ta laisvė galioja kokybės ginče.

Kas ką turi įrodyti?

Trumpai, bet praktikoje tai lemia bylas (40 punktas):

Todėl auto ginčuose taip dažnai lemia ne emocijos, o dokumentai: perdavimo aktas, serviso užsakymai, defektų fiksavimas, ekspertizė. Apie tai plačiau rašau puslapyje automobilis su defektais.

Svarbi detalė: kada sudaryta jūsų sutartis?

Byloje taikyta ne dabar galiojanti CK 6.363 straipsnio redakcija, o ta, kuri galiojo iki 2022 m. sausio 1 d. (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-700 redakcija). Priežastis – sutartis sudaryta 2021 m. balandžio 16 d., tai yra iki Direktyvos (ES) 2019/771 perkėlimo (27–30 punktai).

Praktinė išvada paprasta: vertinant automobilio pirkimo ginčą, pirmas klausimas yra ne „koks defektas", o „kada sudaryta sutartis". Nuo 2022 m. sausio 1 d. sudarytoms sutartims galioja kita taisyklių sistema, ir straipsniai, kuriuos rasite internete, gali būti apie ne jūsų atvejį.

Procesinė pamoka, kurios byloje neišvengsi

Kasacinis teismas atskirai nurodė, kad dalies argumentų apskritai nevertino:

Tai reiškia, kad byla iš esmės „užsidaro" gerokai anksčiau, nei žmogus tikisi. Ką parašysite apeliaciniame skunde, tas ir liks. Vėliau naujų argumentų pridėti nebegalima.

Ir dar viena kaina, kurios niekas neplanuoja: atmetus kasacinį skundą, iš ieškovo pardavėjos naudai priteista 3 799,40 Eur bylinėjimosi išlaidų vien už kasacinę instanciją.

Ką iš to pasiimti pirkėjui ir ką – pardavėjui

Pirkėjui. Jeigu automobilį apgadino pats pardavėjas ar servisas, tai žalos byla, ne kokybės byla. Reikalavimas turi būti dėl nuostolių atlyginimo. Pasirinkus ne tą pagrindą, teismas ieškinį atmes net tada, kai žala akivaizdi – taip šioje byloje ir nutiko.

Pardavėjui. Išaiškinimas duoda aiškų atskaitos tašką: ne kiekvienas po pirkimo atsiradęs gedimas yra kokybės trūkumas. Ginče lemia tai, kada ir dėl ko trūkumas atsirado. Apie pardavėjo pusę rašau atskirai puslapyje pardavėjo gynyba.

Abiem pusėms galioja tas pats: pirmas laiškas ar pretenzija dažnai nulemia daugiau nei visas vėlesnis procesas. Nes juo pasirenkamas pagrindas.

Dažni klausimai

Ar galiu grąžinti automobilį, jei jį apgadino pardavėjo servisas?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-684/2026 (41 punktas) nurodė, kad į įstatyme įtvirtintą prekės kokybės garantiją nepatenka prekės trūkumai, atsiradę perdavus prekę po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dėl pardavėjo garantinio remonto metu padarytos žalos. Todėl vienašalis sutarties nutraukimas dėl tokios žalos pripažintas neteisėtu. Tai nereiškia, kad pirkėjas lieka be gynybos – teismas nurodė, kad tokia žala gali būti atlyginama nuostolių atlyginimo instituto pagrindu.
Kokie gynybos būdai numatyti pirkėjui?
Byloje taikytos CK 6.363 straipsnio redakcijos 7 dalis numatė keturis būdus: nemokamą trūkumų pašalinimą, daikto pakeitimą, kainos sumažinimą ir vienašalį sutarties nutraukimą su kainos grąžinimu. 8 dalis draudė nutraukti sutartį dėl mažareikšmio trūkumo. Aukščiausiasis Teismas (35 punktas) pakartojo, kad vartotojas šiuos būdus renkasi laisvai – tai įstatymo suteikta teisė palankesnėmis nei įprasta sąlygomis.
Kas privalo įrodyti, kad automobilis netinkamos kokybės?
Nutarties 40 punkte nurodyta, kad pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas netinkamos kokybės, o pardavėjas – aplinkybes, mažinančias jo atsakomybę, tai yra kad trūkumai atsirado po sutarties sudarymo arba dėl pirkėjo kaltės. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas remiasi ankstesne kasacine praktika.
Kokia CK redakcija taikoma mano sutarčiai?
Nutarties 27–30 punktuose nurodyta, kad kadangi sutartis buvo sudaryta 2021 m. balandžio 16 d., tai yra iki Direktyvos (ES) 2019/771 perkėlimo, taikomas iki 2022 m. sausio 1 d. galiojęs reguliavimas – CK 6.363 straipsnis 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-700 redakcija. Sutartims, sudarytoms nuo 2022 m. sausio 1 d., taikomos vėliau įsigaliojusios taisyklės, todėl pirmas žingsnis vertinant ginčą yra sutarties sudarymo data.
Ar garantija dengia žalą, padarytą remonto metu?
Pagal šį išaiškinimą – ne. Kokybės garantija susijusi su daikto atitiktimi sutarties sąlygoms ir su trūkumais, egzistavusiais perduodant daiktą. Žala, padaryta vėliau, remonto ar patikros metu, vertinama pagal žalos atlyginimo taisykles, o ne pagal kokybės garantiją.
Kas atsako, jeigu automobilį apgadina serviso darbuotojas?
Byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai darbdavio atsakomybė už darbuotojo padarytą žalą pagal CK 6.264 straipsnį. Kasacinis teismas šios išvados nepaneigė ir nurodė, kad tokia žala gali būti ginama nuostolių atlyginimo būdu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
Ar teismai nustatė vartotojui gynybos būdų eiliškumą?
Ne. Nutarties 36 punkte kasacinis teismas nurodė, kad žemesnės instancijos teismai vartotojui jokios pasirinkimo hierarchijos nenustatė – jie konstatavo, kad ginčo defektai apskritai nepatenka į kokybės garantiją. Kasacinio skundo argumentas šiuo klausimu buvo grįstas klaidingu sprendimo interpretavimu.
Kodėl teismas nesprendė restitucijos klausimo?
Nutarties 46 punkte nurodyta, kad kadangi pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, o reikalavimų iš išperkamosios nuomos sutarties byloje nereikšta, teismai pagrįstai restitucijos klausimo nesprendė.
Kodėl svarbu argumentą iškelti jau apeliaciniame skunde?
Nutarties 25 punkte kasacinis teismas nurodė, kad argumentas, kuris nebuvo keltas apeliaciniame skunde, kasacine tvarka nevertinamas. Taip pat 24 punkte nurodyta, kad fakto klausimai kasacijoje nesprendžiami. Todėl argumentų pasirinkimas ankstyvose bylos stadijose lemia, kas apskritai galės būti ginčijama vėliau.
Ar 2026 m. birželio 18 d. nutartis yra galutinė?
Taip. Kasacinis skundas atmestas, apeliacinės instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, o rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Byla nebuvo grąžinta nagrinėti iš naujo.
Ką šis išaiškinimas reiškia pardavėjui?
Pardavėjui tai reikšminga gynybos priemonė: ne kiekvienas po pirkimo atsiradęs gedimas ar pažeidimas yra kokybės trūkumas. Ginče svarbu nustatyti, kada ir dėl kokios priežasties trūkumas atsirado, nes nuo to priklauso, ar taikoma kokybės garantija, ar žalos atlyginimo taisyklės.

Ginčas dėl automobilio kokybės ar žalos?

Papasakokite situaciją – įvertinsiu, kuriuo pagrindu reikalavimas turi būti reiškiamas, peržiūrėsiu dokumentus ir atstovausiu jums derybose bei teisme. Pirma konsultacija nemokama.

📞 Skambinti +370 604 75775

Straipsnis yra bendro pobūdžio informacija, ne individuali teisinė konsultacija. Cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-684/2026 (kasacinė instancija; sprendimas galutinis). Kiekviena situacija vertinama pagal konkrečias aplinkybes, o ankstesnių bylų rezultatai negarantuoja tokios pačios baigties.